KAS AŠ? KUR AŠ?? IR…. KODĖL???
… Rėkti, bėgti, o gal…. melstis??…
Tamsoje šmėžčioja beformis moters siluetas. Laikas bėga… lekia… ji praradusi moterišką intuityvumą, gyvenimo džiaugsmą ir nebeturi jėgų toliau taip gyventi. Ji įstengia tik bejėgiškai prisiminti, kaip ankstesnis šviesus gyvenimas, jausmai be žado guli jai po kojomis. Ką daryti, kad neprarastum savęs?..
Ką daryti, kad pavykų susigrąžinti tą dar taip neseniai turėtą, bet prarastą lengvabūdišką laisvę ir tą džiaugsmą, kuriuos kažkas atėmė??